Helovynas yra metas stoti prieš savo baimes ir puikus laikas spręsti savo maisto fobijas. Burger King padės tau šiame kelyje – pas mus gali užsisakyti tai, kas tau patinka. Mes pasisakome už skanų maistą be baimės ir emocinę sveikatą.
Užsisakykite bebaimį mėsainį čia
Kas yra fobijos?
Fobijos yra psichikos sutrikimai, kai nerimas yra susijęs su tam tikru išoriniu objektu. Tokių baimių yra daug, bet dažniausiai pasitaikančios yra baimė vorams (arachnofobija), aukščio baimė (akrofobija) ir uždarų erdvių baimė (klaustrofobija).
Fobijų yra įvairių, ir kai kuriems žmonėms net paprasčiausias dalykas gali atrodyti baisus – pavyzdžiui, šaldytuve esantis kečupas.
Iš kur atsiranda fobijos?
Fobijos gali išsivystyti dėl itin nemalonių situacijų ar trauminių įvykių arba būti tiesiog genetinio polinkio į nerimą rezultatas. Kartais fobijos gali būti tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, žmogus gali nebūti iš tikrųjų išsigandęs pomidorų, bet dėl tripofobijos (skylių baimė) jam gali būti labai nemalonios sėklos, kurios primena mažas skylutes. Kadangi fobijų priežasčių gali būti daug, niekas iš mūsų nėra apsaugotas nuo jų. Taip viena nemaloni situacija gali peraugti į nerimą, kuris trukdo mūsų kasdienėms veikloms.
Kokie jausmai kyla?
Susidūrus su baimės objektu, nerimo lygis gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stiprios panikos. Širdies plakimas, galvos svaigimas ir silpnumas – tai tik keli simptomai, kuriuos gali patirti fobiją turintys žmonės. Kartais net nereikia tiesioginio kontakto su baimės objektu – pakanka vien tik minties apie jį.
Tokios baimės trukdo žmonių kasdieniniam gyvenimui ir gali sukelti bendravimo, bei išėjimo į viešumą sunkumų. Kai kuriais atvejais norint susidoroti su jomis, reikia profesionalios pagalbos.
Žmonės, kenčiantys nuo turofobijos, negali pakęsti sūrio – kai kuriais atvejais šlykštumas priklauso nuo to, ar ant sumuštinio yra ederio ar mėlynojo sūrio gabalėlis, tačiau apskritai turofobams sūris yra nemalonus tiek dėl jo kvapo, tiek dėl tekstūros. Kai kurie netgi vengia parduotuvėse sūrio skyriaus. Labiausiai nemėgstamas yra mėlynasis sūris dėl jo stipraus kvapo, o kremine tekstūra pasižymintys sūriai ypač atstumia.
“Pasimatymas buvo tobulas, kol jis užsisakė sūrių lėkštę. Mačiau, kaip padavėjas padėjo ant stalo įvairių sūrių – bri, gouda, mėlynojo sūrio. Negalėjau sutelkti dėmesio į nieką kitą. Sūris! Jis taip stipriai kvepėjo, kad man ėmė suktis skrandis. Jis nusišypsojo ir padavė man gabalėlį mėlynojo sūrio. Mano rankos drebėjo, kai bandžiau mandagiai atsisakyti, bet žodžiai įstrigo gerklėje.”
Marko L.
Nereikia bijoti!
Gali rinktis be jo.
Kečupo ryškiai raudona spalva kai kuriems žmonėms primena kraują, o mintis apie jo valgymą sukelia fizinį pasibjaurėjimą. Tai ir su nerimu susiję simptomai yra pakankami, kad žmonės visiškai išvengtų kečupo.
“Man 34 metai ir turiu kečupo baimę. Juokingiausia, kad susitikau dar du žmones, kurie turi tą pačią fobiją. Manau, sunkiausia yra būti šalia mažų vaikų, kurie jį valgo. Suaugusieji paprastai laiko kečupą lėkštėse, tačiau vaikai jį tepa ant rankų ir veido.”
Erin C.
Nereikia bijoti!
Gali rinktis be jo.
Žmonės, kenčiantys nuo aliumfobijos, bijo svogūnų ir česnakų ir nenori būti net šalia jų, nekalbant apie jų valgymą. Labiausiai erzina stiprus jų kvapas, bet ir tekstūra nėra maloni. Daugelis ypač bjaurisi keptais svogūnais.
“Kartą koncerte užsisakiau sumuštinį, perpjautą per pusę. Po kelių kąsnių pajutau traškesį. Tai buvo svogūnas! Mano žandikauliai sustingo ir man pasidarė bloga. Teko bėgti į tualetą ir išspjauti.”
Nele S.
Nereikia bijoti!
Gali rinktis be jo.
Likopersikofobija yra nenormali baimė pomidorams, ypač jų skoniui ir tekstūrai. Kai kurie žmonės bijo pomidorų dėl juose esančio solanino, kuris yra nuodingas. Salonino yra pomidorų lapuose, stiebuose ir neprinokusiuose pomidoruose.
“Kartą buvau draugų sodo vakarėlyje, viskas buvo puiku, kol atnešė salotas su keptais pomidorais. Pamačiau juos, raudonus ir blizgančius, gulinčius ant stalo. Jaučiau, kaip širdis pradėjo plakti greičiau. Pomidorai! Jų blizgesys, sėklos... kažkas su jais buvo ne taip. Kvėpuoti pasidarė sunku, kažkas man padavė šakutę. Akyse aptemo.”
Peeter R.
Nereikia bijoti!
Gali rinktis be jo.
“Man bekonas atrodo kaip valgomas vėžys...”
Kai kuriems yra svajonių pusryčiai, beikonofobams yra košmaras. Žali bekono gabalėliai sukelia jiems pasibjaurėjimą, riebalų purslai kelia nerimą, o stiprus kvapas sukelia pykinimą. Kai kuriems žmonėms bekonas tampa dar baisesnis, kai jis pastovi. Sustingę riebalai tikrai nėra maloniausi.
“Man nepatinka bekonas jokia forma. Man šlykštus žalias bekonas, jo tekstūra, kvapas ir apskritai mintis apie jį kelia šleikštulį. Labiausiai mane atstumia bekono kepimas. Riebaluota keptuvė, kvapas visame kambaryje ir tai, kaip jis atrodo po kepimo. Tiesiog šlykštu! Nesuprantu, kaip žmonės tai nuolat valgo.”
Nutiko kažkas neigiamo/traumuojančio: “Būdama vienas bijau valgyti vynuoges. Kartą darbe beveik užspringau vynuoge... Laimei, gavau pirmąją pagalbą iš kolegos, kuris baigė pirmosios pabalbos kursus... Dabar valgau jas retai, bet visada šalia turi būti kitas žmogus...”
Pille-Triin M.